įstigti

3 įstìgti intr. 1. Š, NdŽ, KŽ užsispirti, įsigeisti: Aš įstigaũ padaryti pagal savo norą J. Anyta įstìgo, t. y. įsinorėjo, žėdną dieną dėvėti vieną drabužį J. Ana įstìgo žmogų apgauti J. | refl. Š, BŽ68, Rtr, NdŽ, KŽ: Senis įsistìgo vieną drabužį dėvėti J. 2. refl. užsispyrusiai tvirtinti: Įsistìgo, kad aš ano sodną nukrėčiau J.Jabl(Als). 3. NdŽ įsižiūrėti: Vai, ko tu įstigai, jaunas bernuželi, į mane siratelę? LTR(Šauk). | refl. Š: Ko tu čia taip įsistigaĩ į mane, t. y. įsižiūrėjai? J. Tik sėdi nejudėdama, įsistigusi į Adomą Pč. \ stigti; įstigti